Kažkada seniai seniai buvo pasaulyje teisybė. Didesni gyvūnai ėdė mažesnius, o pačius didžiausius vėl ėdė mažiausieji. Bet kažkada tas neva labiausiai išsivystęs gyvūnas – žmogus sugalvojo, kad jam gyvūnėlio, tuo labiau mielo ir pūkuoto, gali prireikti ne vien mėsai ar kailiui, o ir tam, kad galėtų pažiūrėti į tą gražutį padarėlį, paglostyti, pamūčyti. Neva, kad būtų jo draugas, negana to – geriausias. Ir dabar gyvūnėliai laiko keliasdešimt kvadratinių metrų visu pasauliu, jų šeimininkus (kas mes tokie, kad būtume šeimininkai? Negi mes kažkuo viršesni už juos?) savo motinomis, na ir panašiai. Čia pasiskolinsiu savo tikybos mokytojos mintį – tai tiesiog žmogaus egoizmas. Juk vaiko nenumesi, kai atsibos (nors žinot, visko būna šitoj supuvusioj visuomenėj), o gyvūnėlį gali tiesiog išspirt gatvėn. Kodėl mes įsivaizduojame, kad ėdalas ir šiltas guolis – tai viskas, ko reikia gyvam padarui, nesvarbu, kas jis – žmogus, šuniukas, ar koks driežas? Bet dabar paleisti jų į laisvę nebegalima, nes jau privertėme juos išsigimti, padarėme priklausomus nuo mūsų… Tad ką turėtume daryti? Toliau keisti gyvūnus, versti „naminiais“, mūsų belaisviais?
If you enjoyed this post, make sure you subscribe to my RSS feed!
#1 by Aivaras on 2009-09-21 - 18:06
Mano naminė žiurkė manau pilnai patenkinta gyvendama mano kambaryje, laisvai po jį lakstydama ir valgydama tik gerą maistą, jokia žiurkė laisvėj taip negyventų
#2 by Silkė on 2009-09-21 - 18:12
Bet ji gyvena su kita rusimi. Paziurekim atvirksciai – ar Tu butum laimingas tarp kokiu vilku gyvendamas, atskirtas nuo visko, svarbiausia, kad maisto gautum?
#3 by Aivaras on 2009-09-21 - 18:17
Jai būtų šviesolaidinis internetas manau susitartume
#4 by Apyt on 2009-09-22 - 18:09
tai dabar su katėmis ir šunimis daugiau nieko negalima padaryti, tik išnaikinti visą rūšį, t.y. visus kates katinus iškastruot, kad naujų nebūtų, jei jau atrodo, kad taip kankinasi visi gyvūnėliai.
#5 by Adis on 2009-09-22 - 20:07
Hm… o kuo blogai yra egoizmas?
#6 by Silkė on 2009-09-23 - 18:29
Aivarai, pas juos savos technologijos
Adi, egoistui tai žinoma, kad tik gerai. Užtat kitiems nelabai
#7 by hadrian on 2009-09-24 - 18:58
Manau įrašas į “reiškinį” pažvelgia labai paviršutiniškai. Taip, daugeliui yra įprasta žiūrėti į naminius gyvūnus kaip į žaisliukus ir tai, suprantama, yra kritikuotina. Tačiau pats laukinių gyvūnų prijaukinimo faktas, įvykęs prieš 10 tūkst. metų? Nekalbant jau apie tai, jog kai kurios rūšys yra tiek evoliucionavusios, jog iš esmės nei galėtų, nei norėtų gyventi laukinėje gamtoje.
Taip, žmonės prisijaukino laukinius gyvūnus siekdami naudos sau (būdami egoistiški), tačiau toks pats egoistiškas ir visas žmonių visuomenės evoliucionavimas. Asmeniškai aš skirtingai vertinu šuniuko išmetimą į gatvę, jam atsibodus ir, sakykim, lauko arimą arkliu.
#8 by Stėvas on 2009-09-25 - 10:12
“gyvūnėliai laiko keliasdešimt kvadratinių metrų visu pasauliu” – mažas patikslinimas: kai kurių pasaulis apribotas 20 x 20 kvadratinių centimetrų narveliu.
Yra seniai seniai prijaukinti naminiai gyvūnai, yra ir laukinių gyvūnų (mažų ir didelių) kankinimas narvuose “namų papuošimui”.
#9 by Silkė on 2009-09-25 - 14:36
Na tai taip, kad ir tas pats lauko arimas arkliu, šunys medžioklėj padeda ir pan. Bet ką gali padėt kokia miniatiūrinė žiurkė?
#10 by hadrian on 2009-09-25 - 18:15
silke, kaip kad sakiau, tiesiog nereikia visko suplakti į vieną – ką, iš esmės, pati ir padarei; tiesa ta, kad (1) taip, žmogus daug ką daro egoizmo vedamas – siekdamas naudos sau ar kitiems; (2) kai kurių gyvūnų normaliam gyvenimui reikalingas “darbas” – kurį jų savininkai ir užtikrina (medžiokliniai šunys būtų geras pvz; tinkamai laikomos katės irgi, patikėk, niekuo nesiskundžia, ir kitaip gyventi nenorėtų)