„People don’t throw things at me any more. Maybe because I carry a bow around.“

Dėkui karantinui, o gal mano įpročiui leisti vakarus prie televizoriaus, vakar netyčiom atsisukau LNK, kuri „Snobo naktyje“ (o maniau, jog tos rubrikos seniai nebėra!) rodė šį filmą. Ir nors buvau jį jau kartą matęs, „susižiūrėjo“ tikrai gerai

Bet dabar apie siužetą. Dave’as Spritz’as dirba orų pranešėju Čikagoje.  Jo karjera einasi puikiai, bet su asmeniniu gyvenimu viskas priešingai: su žmona jis išsiskyrė, jų vaikai eina šunkeliais, o gydytojai prognozuoja, jog jo tėvas negyvens ilgiau, nei kelis mėnesius. Kai Dave’ui pasiūlomas geras darbas laidoje „Sveika, Amerika“, jam tenka priimti nelengvą sprendimą – dėl darbo persikelti į Niujorką, ar likti su šeima.

Nors atrodytų, kad drama būtinai turėtų būti rimta, šiame filme su tuo rimtumu puikiai dera ironiško, kai kur net juodojo humoro dozė. O jei Tave, mielas skaitytojau, žiūrėti filmus pritraukia garsios pavardės, tai „Orų pranešėją“ režisavo Gore Verbinski, taip pat dirbęs su tokiais filmais kaip amerikietiškasis „Skambutis“, bei pirmosios trys „Karibų piratų“ dalys, o pagrindinį vaidmenį atliko Nicolas Cage.

Bet kokiu atveju…

Nuorodos: IMDb | Vikipedija

lfx: @silkuze o tau labai skaudu, kad žmonės skaito šią knygą?
silkuze: @lfx Atsakymas turėtų būti akivaizdus
lfx: @silkuze kodėl? parašyk blogą apie tai

Taigi, rašau. Atrieda, atidunda. Ne, ne zombiai, o dar viena mada į mūsų kraštą. Šį kartą tai – Twilight saga – 5 knygų bei kol kas tik vieno filmo serija apie tariamą žmogaus ir vampyro meilę, iš kurių autorė Stephenie Meyer turbūt ne ką mažiau turtų susikraus nei J.K. Rowling iš Hario Poterio. Nes tik blogoms mergaitėms viskas! Filmą aš pažiūrėjau dar gruodį, ar sausį, kai tebuvo žiūrėtinos kokybės CAMRip’as (taip, aš vis dar piratas. Argghhhh!). Trailer’is sudomino, bet deja apie filmą tegaliu pasakyti savo garsiąją frazę: „15 minučių kol susipažįsta, valandą karstosi medžiais ir dar 15 minučių bėga nuo kitų vampyrų“. Filmas grynai targetintas į paauglius, tiksliau paaugles, kurios dar tiki amžinom meilėm iš pirmo žvilgsnio ir tobulais vaikinais, koks ten pavaizduojamas vampyras. Jis be galo gražus, be galo mylintis, be galo ištikimas ir t.t., ir aišku „vegetaras“ – čiulpia tik vargšų gyvulėlių kraują.

Filmas dar būtų pakenčiamas, bet man baisesnis yra nuprotėjimas dėl jo. Buvo Tokio Hotel madoj, dabar atėjo Twilight. Ir šita mada nežada trauktis, nes kiekvienai knygai statomas filmas, t.y. 5 filmai. Na tai kokie plius minus 5 metai (negi tokiam briedui susukti reikia daugiau nei metų?) kaip niekur dar. Bet grįžkim prie minėtojo nuprotėjimo. Vis dar nesupratote, apie ką aš kalbu rašau? Tai tie žiūrovai(-ės), kurie alpsta/klykia/staugia/šaukia/kitaip rodo nudurnėjimą vos pamatę vieną iš gražiųjų aktorių/filmo veikėjų, žiūri filmą 20 ar netgi daugiau kartų, negali nei dienos nepažiūrėjusios į gražiųjų aktorių nuotraukytes ir t.t. Tiesą sakant pats realybėje labai baisių atvejų nesu matęs, trubūt žiauriausi buvo „oi kaip ten viskas fainai, kokie gražūs aktoriai“, bet vien iš draugų/pažįstamų pasakojimų:…

„Vakar buvau kino teatre ir pasibaigus filmui tokia merga klykdama spiegdama pradėjo bėgt prie New Moon (antroji twilight dalis) plakato, apsikabino tą plakatą, pradėjo bučiuot, verkt, žliumbt<…>“

…galima susidaryti vaizdą. Dar teko nugirst ir kažką apie paauglės savižudybę, kurią galėjo įtakoti Twilight. Na, bet manau sveiko proto žmogaus jokia knyga nepaveiks, čia jau kita tema. Toliau. Tas tobulo vaikino įvaizdis… Paklausus „ką jums davė twilight“ dauguma merginų paminėjo: „vaikino idealą“. Atleiskit, jei nuvilsiu, bet tokių vaikinų nebuvo, nėra ir turbūt niekada nebus. Jūs pasmerktos likti senmergėm, jei ieškosite tokio kaip Edvardas (nepaminėjau, kad toks to vampyro vardas?) ir visus „ne tokius“ praspirsite. Net jei vampyrai egzistuotų, jie tikrai nebūtų tokie idealūs vaikinukai kurie mylės jus amžinai… Ne, ne, ne   O fantastiškiausias dalykas šioj fantastinėj istorijoj tai, kad tas vampyras savo noru laukia iki vestuvių. Atleiskit, kiek tokių yra? Vienas iš 1000? Bet kai jau žmogus verkia naktim apsikabinęs pagalvę, kad kažkoks fiktyvus personažas jo nemyli… O tokios istorijos:…

Today, my girlfriend dumped me proclaiming she wanted someone more like her “Edward”. I asked her who Edward was. She held up a copy her “Twilight” book. She was talking about a fictional vampire. FML

(Šiandien mano mergina mane metė, sakydama, kad ji nori kažko panašesnio į jos Edvardą. Paklausiau jos kas yra Edvardas. Ji laikė knygą „Saulėlydis“. Ji kalbėjo apie fiktyvų vampyrą)

( http://www.fmylife.com/love/9321 )

…mano nuomonės apie tipinę Twilight auką tikrai nekeičia

Ką aš noriu įrodyti šiuo įrašu? Turbūt nieko, nes keist kažkieno nuomonę yra beprasmiškas dalykas. Tiesiog norėjau išsakyti savo nuomonę apie dar vieną madą. Pasielgsiu kaip tikras kamikadzė, komentarus palikdamas atidarytus. Būtų gerai, kad komentarai būtų skirti argumentuotoms, protingoms diskusijoms, o ne įžeidinėjimui

Death Note

L, did you know shinigami eat only apples?

Death Note. Yra tokia ir manga, yra ir anime, bet aš rašau apie tris šios serijos filmus.

Pirmasis yra Death Note. Jame yr toks kietas studenčiokas Yagami Light. Ans studijuoja teisę, negana to šioks toks hakeris yr, nes įsilaužia į policijos duomenų bazę. Tada lieka nusivylęs teisingumu, nes begalė nusikaltėlių lieka nenubausti. O kartą taip ima ir randa tokią užrašų knygutę, pamestą mirties dievo.  Į ją įrašius žmogaus vardą ir žinant kaip jis atrodo, žmogus miršta. Kai pradeda jis taip žudyt nusikaltėlius,  policija pradeda kažką įtart ir toks kitas kiec bičas slapyvardžiu L pradeda visą šitą dalyką tirt.

Antrasis filmas Death Note: The Last Name. Šitas tęsia tą pačią istoriją, nes anuo filmu dar visks nesusidėlioja į vietas. Daug apie jį nekalbėsiu, kad neatskleisčiau per daug ko nors iš pirmojo.

Trečiasis filmas L: Change The World, nors ir susijęs su pirmais dviem, bet pasakoja jau kitą istoriją, veiksmas sukasi apie L, jo paskutines 23 gyvenimo dienas.  Dar iš kažkur kažkoks uber virusas atsiranda, kurį negeri dėdės ir tetos nori panaudot negeriem tikslam. Iš pradžių man šits atrodė visiškas nugrybavimas, bet, kad ir kita istorija, įdomu.

O dabar šiek tiek asmeninės nuomonės. Death Note filmai tikrai būtų verti mano geriausių filmų sąrašo pozicijų. Jau seniai jokių filmų nežiūrėjau su tokiu jauduliu, senokai nebuvo taip įdomu laukti, kaip viskas baigsis (o pabaigos tikrai netikėtos). Tiesa, anime nežiūrėjau, mangos neskaičiau, tad negaliu pasakoti kaip ten yr. Galiu pasakyti tiek, kad šiuos tris filmus tikrai verta pažiūrėti

„I love you… I have a condom.“

Šįkart rašau man visiškai neįprasta tema – apie filmą. Vakar teko laimė pamatytį siaubo trilerį The Uninvited, kurį lietuviai, kaip nekeista gana pakenčiamai išvertė kaip „Nekviesti svečiai“. Jis yra korėjiečių filmo Janghwa, Hongryeon perdirbinys.

Filme pasakojama apie paauglę Aną, kuri po to, kai gaisre žuvo jos mama, 10 mėnesių gydosi psichiatrinėje ligoninėje ir pagaliau grįžta namo. Namie jos laukia ne tik vyresnioji sesuo Aleks ir tėvas, bet ir naujoji tėvo mergina Reičel, kuri slaugė Anos mamą jai sunkiai sergant. Tą pačią naktį mergina išvysta viziją, kurioje jos mirusi motina bando įspėti ją apie Reičel. Ji kartu su seserimi nutaria išsiaiškinti, kas iš tikrųjų yra naujoji „mama“ ir kokia jos praeitis.

Per daug apie filmą nepasakosiu, geriau patys pažiūrėkit. Mano nuomone, nors jame ir nėra nieko ypatingo, bet žiūrėti tikrai įdomu, o pabaiga labai netikėta

Pirmiausia – TV3 tinklelyje jau kelintus metus besilaikanti laida „Dzin“. Šioje laidoje nieko juokingo nematau. Mėtomasi tokiais žodžiais kaip „apsišikau“ ir viskas. Vienintėlė man iš tiesų juokinga laida buvo, kai parodijavo „Meilės Trikampį“ (nuoroda). Ši laida yra ne juokinga, o tiesiog šlykšti. Nuvalkioti „bajeriukai“, geriausiu atveju suprantami treninguotam jaunimui, o blogiausiu – niekam, arba prastai suvaidinami anekdotai.

Toliau – neseniai LNK pradėta transliuoti „Laba Diena“. Drįsčiau pavadinti ją visiška laidos „Dzin“ kopija (o, juk ją kuria tie patys „Be Tabu“!). Ir taip, atspėjote, ji irgi visiškai nejuokinga! Formatas maždaug toks pat, kaip ir „Dzin“.

Trečioji ir turbūt neprieštarausite – geriausia humoro laida Lietuvoje yra TV3 po naujųjų pradėtas transliuoti „Humoro Klubas“ – visiška priešingybė anksčiau minėtoms laidoms. Turbūt daug kas žino/atsimena tiesiog kultiniais tapusius Justino Jankevičiaus juokus apie Roką Žilinską (nuoroda). Ir tikrai, tai vienintelė laida, kurią žiūrėdamas nuoširdžiai juokiuosi, laida, kuri visą savaitę padaro linksmesnę

Kadangi kiekvieno skonis kitoks, išvadas siūlau daryti patiems. O ką manot apie lietuviškąjį TV humorą jūs? Komentuokite!